Kiekvieną vakarą prie vakarienės stalo su mano tėčiu, girdėdavau “Džonatanai, baik baik baik, kas tau negerai?”. Buvau vaikas vidurinėje mokykloje, kuris turėjo sunkumų laikant liežuvį už dantų ir todėl aš užaugau su registratore Širle direktoriaus kabinete. Vėliau mokykloje buvau vaikas, kuris turėjo sunkumų skaitant, todėl didžiąją dienos dalį praleisdavau tualete slėpdamasis, ašaroms riedant mano veidu. Nemokėjau skaityti iki 12 metų.
Turėjau nerimo sutrikimų, depresiją, minčių apie savižudybę. Man buvo diagnozuota keletas kalbos mokymosi sutrikimų ir aš buvau paverstas problema. Ir aš nebūčiau tuo, kas esu dabar, jei ne ponas R (Mr. R). Papasakosiu jums apie poną R. Kai sutikau poną R, jis manęs klausdavo: “Kuo tu geras, Džonatanai?”. Ir ką aš nuolat girdėdavau mokydamasis specialiajame ugdyme, buvo kuo aš nesu geras, kuo esu blogas. Tad kai manęs paklausė, kuo aš geras, tiesiog atsakiau, kad niekuo. Ponas R vieną dieną atėjo ir pasakė man: “Ei, Džonatanai, stebėjau tave ir aš žinau, kad esi geras pasakojant istorijas. Tu toks geras tame, kad galėtum būti rašytojas”. Niekas man iki tol nebuvo to sakęs. Juk aš buvau devynerių… Rašytojas?? Aš pažvelgiau į poną R ir pasakiau: “Ar išsikraustėt iš proto?”. Aš negaliu sklandžiai tarti paraidžiui. Bet ponas R pažiūrėjo į mane ir pasakė: “Velniop, tarimą paraidžiui!”. Pirmą kartą man kažkas pasakė pamiršti tai, ko aš negaliu padaryti ir dėmesį sutelkti į tai, ką galiu padaryti. Tai pakeitė mano gyvenimą. Aš peržengiau visas ribas ir pasirinkau gyventi tokį gyvenimą, kokį gyvenu dabar ir tuo didžiuojuosi. Savo gyvenime turiu žmonių, kurie man padėjo suprasti, kad aš nebuvau problema. Mes turime visuotinę tragediją savo rankose, kai jauni žmonės palieka mokyklą ir jaučiasi kvaili. Nežinau kaip jūs, bet aš per savo gyvenimą sutikau kone protingiausius žmones, kurie mokykloje nesimokė gerai, jie negalėjo gerai skaityti ar rašyti, bet jie galėjo sutaisyti automobilio variklį nuo nulio. Visi turi teisę į švietimą. Nereikia nukreipti dėmesio į tai, kas su jais blogai, bet į tai kas gerai. Kiekvienas žmogus turi kažką gero, apie ką gali pastatyti visą savo gyvenimą. Raskite gerą ir dalinkitės su vaikais savo gyvenime. Kiekvienas vaikas to vertas. Žinote, buvo dienų kai koridoriuje sargas Robertas buvo vienintelis suaugęs žmogus, kuris tą dieną kalbėjosi su manimi. Buvo dienų, kai jis buvo vienintelis žmogus, dėl kurio aš jaučiausi, kad manimi rūpinasi.
Vertė Normantė Balčiūnaitė, Lina Giedrimienė